Aukštutiniame (pietų) Egipte žmonės gyveno jau prieš 250 tūkst. metų.
Mitinis Aukštutinio Egipto valdovas Menis apie 3050 m. pr. Kr. suvienijo Žemutinio Egipto ir Aukštutinio Egipto valstybes ir pastatė garsiąją Memfio tvirtovę.
Senojo Egipto istorija skirstoma į tris klestėjimo laikotarpius: piramidžių amžiumi vadinamą Senąją karalystę (2663-2195 m pr. Kr.), Viduriniąją karalystę (2066 – 1650 m. pr. Kr.) ir Naująją karalystę (1550-1064 m. pr. Kr.), vadinamą aukso amžiumi.
Egipto žlugimas siejamas su faraonės Kleopatros VII vardu, kuri pradėjo dinastinius karus su savo broliais ir vyrais ir pasikvietė į pagalbą Romos armiją.
Šalį iki VII a. pabaigos valdžiusius romėnus išstūmė pranašo Mahometo suvienyti arabai. Jų valdymas tęsiasi iki šiol.
Iškasus Sueco kanalą Egiptas tapo svarbiu pasaulio transporto tašku.
1953 m., po karaliaus nuvertimo, Egiptas buvo paskelbtas respublika.