GEOGRAFIJA

Šiaurinėje Bulgarijos dalyje nusidriekusi Dunojaus upė sudaro sieną su Rumunija, o Rytinėje dalyje Bulgarija ribojasi su Juodąja jūra - su Rusija ir Ukraina. Kitos kaimyninės valstybės pietuose - Turkija ir Graikija. Bulgarija žavi spalvingu gamtovaizdžiu bei reljefu – šalies lygumas keičia kalvotos vietovės bei kalnai. Bulgarija vilioja tyru pušynų oru bei plačiais smėlio paplūdimiais, kurie driekiasi net 378 km ilgio pakrantėje. 1997 m. net devyniems Bulgarijos kurortams įteikti „Mėlynosios vėliavos“ sertifikatai, liudijantys jūros ir paplūdimių švarumą. Šalyje labai išvystytas pajūrio bei kalnų turizmas. Kalnai užima apie 60% Bulgarijos teritorijos, o likusi dalis – lygumos ir slėniai. Kalnų masyvas "Stara Planina" užima trečdalį Bulgarijos teritorijos ir yra aukščiausia Balkanų kalnyno dalis. Aukščiausias šalies taškas yra Rilos kalnuose - Musala viršukalnė (2925 m). Bulgarija taip pat gausi upėmis, o šalies teritorijos pakraščiu teka garsusis Dunojus. Šalis didžiuojasi ir gydomaisiais mineraliniais šaltiniais, kurių čia daugiau nei 500. Taigi, poilsiautojai gali ne tik mėgautis jūros ir saulės teikiamais malonumais, bet ir sustiprinti sveikatą sveikatingumo centruose.

Klimatas

Klimatą labai įtakoja Rytuose esanti Juodosios jūros kaimynystė ir pietuose nuo Bulgarijos esanti Viduržemio jūra. Klimatas šalyje yra vidutinių platumų, pereinantis iš jūrinio į žemyninį šiaurinėje ir vidurinėje šalies dalyje. Vasaros būna karštos ir sausos, o žiemos švelnios ir su sniegu. Vidutinė oro temperatūra dieną vasaros metu 23-28 °C, jūros – 23-25 °C, naktimis vidutinė oro temperatūra siekia apie 16-19 °C. Šilčiausias laikas poilsiauti šioje šalyje yra liepą ir rugpjūtį, tačiau šilti orai prasideda jau balandžio mėnesį ir tęsiasi dažniausiai iki pat rugsėjo pabaigos.

Sostinė: Sofija (apie 1,5 mln. gyventojų). Kiti dideli miestai: Plovdivas, Varna, Burgas.
Gyventojai: Bulgarijoje gyvena 7,6 mln. gyventojų, iš kurių 83,6% - bulgarai. Kitos etninės grupės, gyvenančios Bulgarijos teritorijoje yra turkai, romai, armėnai, žydai, totoriai, rusai. Miestuose gyvena apie  71 % Bulgarijos gyventojų.
Kalba: valstybinė kalba - bulgarų, abėcėlė - kirilica. Šalyje galima susikalbėti rusų, anglų, vokiečių ir prancūzų kalbomis.
Religija: Stačiatikių - 85 %, musulmonų - 13 %. Bulgarijos bažnyčia yra autonominė, valdoma patriarcho.
Valiuta: Bulgarijos piniginis vienetas - levas (1 levas = 100 stotinkų). 1 EUR = 1,95583 BGN (2011.06.01)
Elektra: Elektros įtampa yra 220 voltų. Įmontuoti europinio standarto kištukai (kai kurie su įžeminimu).


Tatutos būdo bruožai

Bulgarai – paprasta, rimta ir daug iškentėjusi tauta, į ateitį žvelgianti optimistiškai. Bulgarai žavi nuoširdumu, svetingumu ir tolerancija. Viešint Bulgarijoje verta aplankyti bulgarų kaimus ir susipažinti su vietos gyventojais, jų papročiais, buitimi, religija ir tradicijomis – tai leis pajusti tikrąją šalies dvasią.

Bulgarai – labai svetinga tauta. Tautos kultūroje vyrauja temperamentingi ugnies šokiai, melodingos ir neretai užburiančios dainos, spalvingi nacionaliniai kostiumai, gilios vyndarystės tradicijos, labai mėgstamas lėlių teatras bei įvairūs amatai: vario kalvystė, medžio drožyba, puodininkystė.
 
Nacionalinės šventės
Kovo 3 - Nacionalinė diena.
Gegužės 6 - Bulgarijos armijos diena.
Gegužės 24 - Slavų abėcėlės diena.
Rugsėjo 6 - Sąjungos diena.
Rugsėjo 22 - Nepriklausomybės diena.
Lapkričio 1 - Nacionalinio atgimimo lyderių diena.
Gruodžio 26 - Šv. Stepono diena.

Bulgarų tauta yra turtinga ir savomis tradicijomis bei papročiais. Pavyzdžiui iškilmingomis progomis Bulgarijoje priimtina bučiuoti ranką, o per Naujų Metų šventimą vyksta graikiškų riešutų gliaudymo ritualas, o vasario 14 dieną yra švenčiama Trifono Zarezano šventė (vynuogynų augintojų, vynininkų ir vyno šventė) arba dar kitaip vadinama - „Bjlgarski valentinki“, kurios metu renkamas vyno caras.
 
Trijų Karalių šventimo diena pasižymi dar viena įdomia tradicija - vyksta įkritusio šventinto kryžiaus ieškojimo upėje ritualas. Taip pat bulgarai švenčia Bulgarijos močiučių dieną (Babinden) - Sausio 21 d. Bulgarijoje kaip ir daugelyje kitų šalių kultūrų močiutės yra gerbiamos už jų šilumą, nuoširdumą, atsidavimą ir didžiulę gyvenimo patirtį. Bulgarijoje švenčiama Močiučių šventė yra kilusi iš taip vadinamos „močiutės-akušerės“, kuri senais laikais kiekviename kaime priiminėjo tenykščius gimdymus. O štai kovo 1 d. Bulgarija pasižymi originalia, niekur kitur nešvenčiama tradicija - bulgarus lanko „Kovo močiutė“ (Baba Marta).
 
Žmonės šią dieną keičiasi „marteničkomis“ "martenički" - iš raudonų ir baltų juostelių supintais „amuletais“ (apyrankės formos vėriniai, užrišami ant rankų riešo). Marteničkos saugo šeimininką nuo piktųjų jėgų bei nelaimių bei visiems metams užtikrina sėkmę ir sveikatą.