Viešbučių greita paieška>>

Automobilių nuomos greita paieška>>

Svarbi informacija:
Laikas:  GMT+1 (-1 val nuo Lietuvos laiko)
Plotas: 3.560 Km2.
Pakrantė: 554,7 km
Populiacija: 846.210 gyventojų.
Kalbos: katalonų ir ispanų. Plačiai kalbama anglų bei vokiečių kalbomis.
Valiuta: Euras €
Elektra: 220 kw
Aukščiausia viršūnė: Puig Major (1.432 m)

Jeigu norite pailsėti nuo kasdienių rūpesčių ir pasigrožėti netradicine gamta, kviečiame į rojų žemėje – Maljorką.

Poilsiautojus labiausiai žavi salos kraštovaizdis: dailūs ir spalvingi, jaukūs miesteliai, įsikūrę auksinėse pakrantėse, salos šiaurėje plytintys vietinių pamėgti laukiniai paplūdimiai bei stūksantys grubūs ir uolėti Siera de Tramuntanos kalnai. Skardingi krantai saugo įspūdingas, nors ir nedideles įlankėles nuo aplinkinių – į jas galima patekti tik iš jūros pusės.

Pietinė Maljorkos dalis – lygesnė, joje sausiau ir karščiau. Pietuose puikuojasi ir gražiausi salos paplūdimiai bei įlankos.
Vienoje jų – Palmos įlankoje – iš abiejų pusių įsikūrę dauguma kurortų.

 

Balearai (isp. Islas Baleares) – Viduržemio jūros vakaruose esantis salynas, netoli Iberijos pusiasalio, priklausantis Ispanijai. Salyną sudaro 3 salų grupės, skiriamos 40-80 km sąsiaurių. Didžiausios salyno salos: Maljorka, Menorka, Ibica, Kabrera ir Formentera. Salų paviršius kalnuotos, o aukščiausios viršūnės siekia daugiau nei 1500 m. Balearų salos turi autonominio regiono ir provincijos statusą. Salyno sostinė – Palma de Mallorca, esanti Maljorkos saloje. Maljorka taip pat garsėja kaip daugiausiai istorinių ir kultūrinių vertybių turinti sala ir vienas seniausių Europos kurortų, Menorka – savo laukine ir nepaprastai žalia gamta bei civilizacijos mažai paliestomis pakrantėmis, o Ibica – uolėtomis pakrantėmis bei triukšmingu ir spalvingu naktiniu gyvenimu.
 

Maljorkoje kalbama dviem oficialiomis kalbomis – ispanų ir katalonų. Vietiniai gyventojai kalba maljorkietišku katalonų kalbos dialektu, kuris turi skirtingų atmainų įvairiose salos vietose.

Pati Maljorkos sala tęsiasi 100 km iš rytų į vakarus ir 75 km iš šiaurės į pietus. Viduržemio jūra skalauja net 554 km Maljorkos pakrančių. Tiesa, ne visos jos puikuojasi smėliu – vietomis per kalvas prie vandens nė neprieitum, tačiau paplūdimių netrūksta. Nė vienoje Europos šalyje nėra tokio skirtingo kraštovaizdžio – nuo derlingų centrinės

Maljorkos lygumų iki didingų į dangų besistiebiančių Tramuntanos viršukalnių. Pietryčiuose peizažą paįvairina Sierra de Tramuntana kalnynas su aukščiausia Puig Mayor viršukalne (1445 m). Saloje net ir pačiame vidurvasaryje nebūna nepakeliamai karšta. Oro drėgmė visais metų laikais svyruoja ties 70 procentų. Net 40 saugomų teritorijų turinti sala yra vienas ekologiškiausių Viduržemio jūros kurortų. Tai teigiamai veikia atostogaujančių sveikatą.

Turizmo industrija saloje pradėta vystyti praėjusio amžiaus trečiajame dešimtmetyje. Prie puikių smėlio paplūdimių, vaizdingų kalnų, civilizacijos nepaliestų miškų iškilo pirmieji viešbučiai patiems turtingiausiems Europos žmonėms. Tai buvo elitinio poilsio zona. Dabar platų įvairaus lygio viešbučių pasirinkimą siūlanti Maljorka prieinama visiems. Salą kasmet aplanko daugiau, nei 5 mln. turistų.

Gyvenimas čia verda ištisus metus, nes švelnus Viduržemio jūros klimatas garantuoja gerą orą ir žiemą, ir vasarą. Į saloje esančią Marivento pilį kiekvieną rugpjūtį poilsiauti atvyksta ir karališkoji Ispanijos šeima.

Saloje populiaru važinėtis dviračiais ir motoroleriais, kuriuos, kaip ir automobilius, galima išsinuomoti bet kurioje gyvenvietėje.

Kalnų viršūnės siekia pusantro kilometro, tad visai nesunku į jas įkopti ir žvalgytis į atsivėrusius vaizdus. Daug kur yra turistams paženklintų takų, tad pasiklysti neįmanoma.

Visi didieji naktiniai klubai ir specializuoti restoranai susitelkę sostinėje Palmoje, tačiau jų yra ir turistinėse zonose, kur įsikūrę viešbučiai (Playa de Palmoje, El Arenalyje, Palmanovoje, Magalufe, Alkudijoje). Įėjimai į klubus mokami, kartais į įėjimo mokestį būna įtraukti 1–2 gėrimai. Kitose salos vietose (Siljote, Kala Mandijoje, Kala Meskidoje, Sa Komoje, Kala Majore) naktinių klubų beveik nėra, šios vietos labiau tinkamos ramesnio poilsio mėgėjams.

Paplūdimiai kurortuose gana platūs, smėlėti, krantas gilėja nuosekliai. Jie yra vieši, viešbučiams nepriklauso, todėl maudytis galima bet kur. Beveik niekur nėra persirengimo kabinų ir dušų. Gultai mokami, mokesčio dydį nustato vietos municipalitetas. Atokiau nuo turistinių zonų galima rasti vaizdingų, uolėtų įlankų, kuriose galima pasimaudyti. Tokiose vietose reikėtų pasisaugoti jūros ežių ir nelygaus uolėto dugno, į kurį galima susižeisti.