Aja Napa     
Šis kurortinis miestelis vilioja ne tik istorijos megejus, bet ir jaunima. Jaunimo pasilinksminimo centre triukšmas, muzika ir šokiai nenurimsta visa nakti. Aja Napoje esantis vienuolynas traukia ne viena viduramžiu gerbeja. Itališko renesanso stiliaus pastatas iš tolo atrodo tarsi tvirtove. Kiprieciai turistams mielai rodo Afrikos savanos kraštovaizdi primenancia vieta, vadinama Lara, kurioje yra retu Caretta juros vežliu nerštaviete.

Nikosija

Nikosija (Lefkosia) pavadinta miesto ikurejo Lefkos, Ptolemejo I, sunaus vardu. Šiandien tai vienintele i dvi dalis padalinta sostine. XVI a. pabaigoje venecijieciu statyta siena apjuostas miesto senamiestis tarsi berte pribertas architekturos paminklu. Ju daug, kaip ir kaviniu, tavernu, restoranu. Pasivaikšcioti miesto senamiesciu – tai lyg žengti žingsni i praeiti, kuria mena siauros gatveles, seni namai, vietiniu amatininku dirbiniais puoštos mažu parduotuviu vitrinos.

Parfas
Parfas yra tinkamiausia vieta, jei norime geriau pažinti antikos laiku Kipra, prisiminti graiku mitologijos herojus. Tai miestas, kuriame vis dar gyva graiku deives Afrodites legenda. Garsieji karaliu kapai – požemines kapavietes, iškastos uolose ir turincios po vidini kolonomis puošta kiema – yra pats unikaliausias archeologinis radinys visoje saloje. Parfo miestas mena ir krikšcionybes ištakas. 46 m. po Kr. cia atvykes Šv. Paulius už bandyma skleisti krikšcionybes idejas buvo negyvai nuplaktas. Nebyli tu laiku liudininke – Šv. Pauliaus vardu pavadinta ir iki šiu dienu išlikusi kolona, žyminti jo mirties vieta.

Šis ivykis neabejotinai itakojo krikšcionybes isitvirtinimo raida šiame regione, nes Kipras tapo pirmaja pasaulyje šalimi valdoma krikšcioniu. Kolosi pilis, esanti už 14 km i vakarus nuo Limasolio pakeliui i Parfa – puikus karo architekturos paminklas, sukurtas XV a. pabaigoje. Šv. Jono ordino riteriai XIII a. ikure karini štaba, vadinama „Commandery“, ir užvalde vietines vynuogiu bei cukranendriu plantacijas. Taip kilo garsaus visame pasaulyje vyno „Commandaria“, gaminamo iš vynuogiu, užaugintu šiose vietovese, pavadinimas.

Kuriumas
Kuriumas– vienas iš Kipro senoviniu miestu, isikures 19 km i vakarus nuo Limasolio, ant stacios uolos, žvelgiancios i Viduržemio jura. Romenu laikais tai buvo pagrindine Kipro kunigaikštyste. Vieta garseja savo senoviniu paveldu. II a. pr. Kr. statytas graiku–romenu amfiteatras dar ir šiandien džiugina klausytojus puikia akustika cia vykstanciu muzikos ir teatro renginiu metu. Apolono kulta, kuris gyvavo cia nuo VIII a. pr. Kr. iki IV a. po Kr., mena išlikusios Apolono šventyklos dalys. Eustolijos namas – tai tipiškas romenu vilos pavyzdys su pirciu kompleksu ir kambariais, kuriuose puikios mozaikomis išpuoštos grindys, bei ankstyvuoju krikšcionybes periodu statyta bazilika.


Larnakos fortas, Šv. Lazaro bažnycia, Stavrovounio vienuolynas

Larnakos fortas - idomus istorinis architekturinis miesto paminklas, pastatytas 1625 m. anglu užkariautoju isakymu ir turejes kalejimo paskirti. Šiandien cia eksponuojami ivairus senoviniai daiktai, rasti kasinejant senaja Kitiono kunigaikštyste.

Šv. Lazaro bažnycia - vienas puikiausiu bizantines Kipro architekturos paminklu. Cia ilsisi Šv. Apaštalo Lazaro, pirmojo Kitiono vyskupo, palaikai. Bažnycia pastatyta iš akmens IX a., o atnaujinta XVII a., atkuriant pirmykšti jos vaizda.

„Stavrovouni“ – graik. kryžiaus kalnas. Tai seniausias pasaulyje vienuolynas, ikurtas IV a. imperatoriaus Konstantino Didžiojo motinos Šv.Helenos. Cia saugomos Šv. Kryžiaus relikvijos. Ši vyru vienuolyna aplankyti gali tik vyrai. Cia gyvenantys vienuoliai yra talentingi ikonu tapytojai.


Hala Sultan Tekkesi

Musulmonu mecete isikurusi maždaug 4 km nuo Larnakos. Ji pastatyta 1816 m. Mecete garsi tuo, kad jos rusyje saugomi Mochamedo giminaites Umm Haram (žuvusios šioje vietoje 649 m. per pirmaji arabu antpuoli) palaikai. Tai svarbi musulmonu piligrimine vieta, prilygstanti Mekos, Medinos ir „Al Aqsha“ šventovems.


Lefkaros

Paprastumu turistus žavi Lefkaros kaimelis kalnuose. 40 km nuo Larnakos esancio kaimelio gyventojai garsina vietove sidabro gaminiais ir savo ranku darbo „lefkaritika” (graik. neriniai). Cia 1481 m. ju nusipirkti atvyko pats Leonardo da Vinci, šiais neriniais papuošes Milano katedros altorių.